PATYRIMINIS SANTYKIŲ KŪRIMO GIMTADIENIS

Atėjo vieną dieną mano gimtadienis.

Dar prieš mėnesį pradėjau klausti savęs: ar yra kažkas, ko tikrai noriu? Kas man būtų dovana gimtadienio proga? O gal ir vėl inertiškai nešvęsti, nes šventimas juk niekada nieko gero neatneša tik rūpesčius ir galvos skausmą? Bet pamačiau, kad vis tik yra kažkas ko labai noriu. Ir jau seniai, bent kokius 20 metų, aš noriu geresnių santykių. Noriu artimumo savo šeimoje. Noriu tikrumo bendravime.

Šiandien suprantu, kad santykis su mano šeima kuria visus mano gyvenimo santykius ir mane patį. Ir aš turiu galimybę juos keisti, gilinti, auginti. Kaip ir savo seminaruose žmones mokau būti pažeidžiamais vieniems prieš kitus savo ratuose, ugdyti santykius ir nebijoti parodyti net ir uždraustų jausmų kitiems, taip gimtadienio proga nusprendžiau pasidovanoti sau dovaną ir suorganizuoti patyriminį seminarą savo šeimai.

Esu dekingas, kad susirinkome kartu nekalbėti apie blynus, o vieni kitiems pajėgėme įvardinti tai, ką iš tikrųjų jaučiame. Tai, ko iš tikrųjų norisi, dėl ko iš tikrųjų skauda. Už ką esame iš širdies dėkingi, ir dėl ko vienas kitu giliai didžiuojamės. Su ašaromis ir su šypsenomis – vakaras buvo pilnas išsiilgto tikrumo. Esu dėkingas už tokią gimtadienio dovaną, kurios už jokius barterinius mainus nebūčiau įpirkęs.

Linkiu, kad kuo daugiau gimtadienių būtų tokių, kur kalbama ne apie šnapsą, o apie giliausius poreikius, kurie kuria mūsų santykį ir mus pačius.

Linkiu nelaukti, kol bus per vėlu kurti santykį su savo tėvais. Linkiu nelaukti, kol kiti pasitaisys ir atsiprašys. Linkiu nelaukti, kol kas nors kitas imsis iniciatyvos. Linkiu tiesiog inicijuoti santykį – tokį, kuriame galima jaustis pažeidžiamu, kur įvaizdis ir statusas ne toks svarbus, kaip ryšys ir atviras, tikras bendravimas.