KAIP ŽINOSI, KAS ESI, JEI PAKLYDAI MANYJE?
- Paskelbė Raminta Lapinskaitė
- Paskelbta 09/08/2018
„Kaip aš žinosiu, kas esu, jei paklydau tavyje? Kaip tu žinosi, kas esi, jei paklydai manyje?“ – kadaise interneto platybėse perskaitytose eilutėse svarstė rašytojas Matthew L. Jacobsen.
„Kas man padeda išlikti betarpiškame santykyje su kitu? “ – vakar grupinėje koučingo sesijoje klausė kolega Ignas.
Dar kartą iš labai giliai įsitikinau, jog tam, kad galėtume būti kartu, mums be galo svarbu išmokti būti atskirai. Atskirume slypi didelė galia. Tai ir būti sau pakankamam, ir gebėti užpildyti save savimi, ir atsakingai puoselėti savo asmeninę laimę. Kad ir kaip paradoksaliai skamba, tam, jog būtume nuogame, atvirame, betarpiškame santykyje su kitu, privalome išmokti būti be santykio. Paleisti kitą žmogų. Leisti sau būti savimi. Surizikuoti ir nepatikti, neįtikti, nebūti patogiu, išsiskirti su savo nuomone ar tiesos pajautimu, viskuo, kas esu ir kuo tampu.
Taigi, kaip aš žinosiu, kas esu, jei paklydau tavyje? Kaip tu žinosi, kas esi, jei paklydai manyje?
Santykiuose mes visi norime būti priimti tokie, kokie esame, tačiau kartu ir neleidžiame sau būti iki galo tokie, kokie esame. Bijome, kad mus paliks. Pasiklystame kitame, imame elgtis taip, kaip mums nėra natūralu. Ir mus palieka. Bijome, kad mus atstums. Ir mus atstumia. Kitas tėra viso labo mūsų atspindys. Jis atspindi ne tik mūsų sielos svajones, ilgesį būti kartu, tačiau ir visas mūsų baimes.
Kaip gyvybiškai svarbu jausti, kad kai kitas mus atstumia, nepritaria mums, nepalaiko, mes pasiliekame, išliekame, esame pilni ir pakankami patys sau. Mes nepražūvame, kai kitas nėra mūsų pusėje, nes patys liekame ištikimai savojoje. Nepaisant to, kas ir kaip vyksta santykyje su kitu, aš visada turiu save. Galiu sugrįžti į save. Joks kito žodis ar veiksmas, negali iš manęs atimti manęs…
Mano minėtasis rašytojas M.L. Jacobsen tai vadina nubudimu. „Mes turime išsilaisvinti vieni iš kitų.” – ragina jis. Ir dar:
„Jei siekiu, kad tu mane pamiltum, tuomet aš esu paklydęs tavyje. Jei trokštu, kad tu pritartum man, jei stengiuosi tau įtikti, idant pelnyčiau tavo pripažinimą, jei aš bijau tavo nuomonės ir nepritarimo, jei nenoriu būti atstumtas, jei aš tavimi manipuliuoju arba siekiu tave kontroliuoti, jei prisiimu atsakomybę už tave, jei teisiu ar kaltinu tave ir tavimi piktinuosi – tuomet aš esu tavyje paklydęs. Mes visi esame beviltiškai paklydę kituose.“
Nepaisant to, mes esame pajėgūs išsilaisvinti vieni iš kitų. Taip, tai ilgas kelias į save, tačiau tik jį nuėję, galime būti išties kartu.
Atskiri, natūralūs, nuoširdūs, laisvi…
Vakar Sąmoningų santykių studija tapo santykių studija tikraja šia žodžio prasme.
Jaučiuosi dėkinga. Už tai, kad esu. Už tai, kad esame.
Iš visos širdies
pakeliui į save
ir
pakeliui į „kartu”
Egzistencinio koučingo specialistė, rašytoja
www.ramintalapinskaite.lt